Kiekvienas žmogus yra patyręs baimę ir išgyvenęs skirtingą nerimą keliančias situacijas. Baimės ir nerimas – jų rūšys, priežastys, požymiai… Kaip jas įveikti bei padėti tam, kuris jas išgyvena? Tokia vaikiškai nevaikiška tema šio ketvirtadienio vakarą nuotoliniu būdu susitiko globėjai, kad pasikalbėtų bei pasidalintų savo patirtimi.
Neretas žmogus susiduria su baimę, nerimą, stresą keliančiomis situacijomis. Vaikai šias emocijas išgyvena skirtingai.
Baimė – tai viena pagrindinių žmonėms būdingų emocijų, kuri suprantama kaip reakcija į ribotą skaičių įvykių ar objektų, kuriuos vaikas gali suvokti kaip pavojingus ar grėsmingus. Bijoma to, kas yra nepažįstama ar nesuprantama ir taip apsisaugoma nuo nereikalingos rizikos. Bijoti yra natūralu ir neišvengiama.
Nerimas yra natūralus jausmas ir įvairiais gyvenimo etapais padeda įveikti sunkumus, tačiau jis tampa problema, kai jo lygis yra per aukštas ir neadekvatus situacijai. Jei vaikas patiria stresą dėl dažnų konfliktų namie, jei suaugusieji nepakankamai juo rūpinasi, neteikia palaikymo bei supratimo, vaikas gali užsisklęsti, bandyti savarankiškai įveikti sunkumus ir, jei vaikui nepavyksta įveikti baimės pačiam, baimė gali fiksuotis, tapti įkyria. Tokios baimės gali sukelti miego sutrikimų, paveikti vaiko charakterį, trikdyti prisitaikymą prie aplinkos, santykius su draugais ar šeimos nariais, saugiai tyrinėti aplinką, užsiimti nauja veikla, tapti savarankišku, pasitikėti savimi, įgyti naujų įgūdžių, prisitaikyti prie aplinkos keliamų reikalavimų. Kai vaikas jaučia per didelį nerimą, jam sunku elgtis natūraliai, išreikšti save – laisvai kalbėti, klausyti, užmegzti pažintį, pasakyti savo nuomonę. Taip po truputį nerimas mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, verčia jaustis nepilnaverčiu, nepritampančiu. Laikui bėgant baimės ir nerimas paveikia įvairias gyvenimo sritis – tarpasmeninius santykius, mokymąsi, laisvalaikį. Be to, nuolatinė baimė gali būti įvairių ligų ar tolesnio vystymosi sutrikimų priežastis, tad būtina konsultuotis su specialistais.
Yra daugybė būdų, kaip galime padėti vaikui:
- Neparodykite, kad patys jaudinatės, kai vaikas bijo ar verkia.
- Pasirūpinkite pagrindiniais vaiko poreikiais, ypač venkite didelio vaiko nuovargio ir alkio.
- Įveskite tvarką ir struktūrą.
- Neperkraukite vaiko fantazijos.
- Nesijuokite, net jei vaiko baimė sunkiai suprantam
- Formuokite drąsų elgesį.
- Stenkitės, kad vaikas augtų savarankiškas ir kt.
Vieniems vaikams įveikti nerimą pakanka tėvų pagalbos ir paramos, kitiems reikia specialistų pagalbos. Svarbiausia, kad jūsų vaikas žinotų, jog esate šalia, visados pasirengę jam padėti. Kartais jis norės kalbėtis, o kartais visiškai nesileis į kalbas, išbūkite su juo ir tyloje. Artimas ryšys su bent vienu suaugusiuoju, pasitikėjimas savimi, vaiko tikėjimas, kad yra mylimas ir vertas meilės, geri santykiai su suaugusiaisiais už šeimos ribų, tikėjimas, kad gali susidoroti su sunkumais padeda susidoroti su nerimą ir baimę keliančiomis situacijomis.