Susirinkę prie kavos puodelio globėjai kalbėjo, jog rugsėjo laukia su nerimu, nes vaikams reikia ne tik žinių, bet ir draugų. Visi vieningai kalbėjo apie tai, jog mokymasis iš namų karantino laikotarpiu sukėlė nemažai iššūkių bei pokyčių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gyvenime. Pradėjus kalbėti su vaikais apie mokslo metus, vieni laukia įprastų pamokų mokyklose, kiti svarsto apie galimybę nuolat mokytis namuose.
Globėjai prisiminė, jog įvedus karantiną šalyje pirmiausia susidūrė su visiška nežinomybe, o prasidėjus nuotoliniam mokymuisi buvo labai sunku. Dauguma sakė, jog vyresniems vaikams pagalbos beveik neprireikė, tačiau pradinukams, o ypač pirmokams teko labai daug padėti. Susitikimo metu vieningai buvo išsakytas lūkestis, kad vaikai galės eiti į mokyklas, nes taip ne tik geriau įsisavinamas ugdymo procesas, bet ugdomi socialiniai įgūdžiai, atsakomybės jausmas, vaikai tampa savarankiškesni, be to jiems reikia tiek pačios mokyklos atmosferos, tiek bendravimo su bendraamžiais.
Globėjai su nerimu laukia rugsėjo, nes bijo, jog prasidėjus nuotoliniam ugdymo procesui, vėl atsiras daugiau įtampos tarpusavio santykiuose su vaikais. Juk ne kiekvienas suaugęs gali būti mokytoju, turi kantrybės, geba išaiškinti matematiką ir pan.