Paštininkė Felomena Lazauskienė apie darbo kasdienybę, bendruomenę ir globojamus vaikus

Lapkričio 16-oji – Lietuvos pašto diena. Ta proga kalbiname F. Lazauskienę, kuri 21-erius metus dirba Lietuvos pašte. Vos tik pradėjusi dirbti pas gyventojus eidavo ir pėsčiomis, ir dviračiu, ir su arkliu važiuodavo. Per tuo metus darbas pašte labai pasikeitė. Paštininkas tapo mobilius. Moteriai skauda širdį dėl vieno dalyko – kad vis mažiau laiko lieka kaimo žmogui, kuris išsiilgęs naujienų ir bendravimo. Apie paštininko kasdienybę, pirmininkavimą bendruomenei, atvertą širdį ir namų duris vaikams, kalbame su Felomena iš Užubalių.

Felomena Lazauskienė gimė 1962 m. Kupiškio rajone. Ukmergės profesinėje mokykloje įgijo avalynės paruošėjo kvalifikaciją. Su vyru Vytu moterį supažindino nuomininkė, pas kurią ji gyveno. O vėliau pora susitikusi draugų vestuvėse, atšventė ir savo vestuves. Tuomet F. Lazauskienei buvo 23-eji. „Negalvojau, kad gyvensiu Dzūkijoje. Bet gyvenimas tuo ir įdomus, kad pateikia staigmenų ir naujų patirčių. Su vyru pirmiausiai apsigyvenome jo tėvų namuose Miklusėnuose. Dirbau ūkyje – melžiau karves“, – pasakojo F. Lazauskienė. Pasak moters, jos anyta buvo sudėtingo charakterio. „Bet aš stengiausi nekonfliktuoti, taikiai sugyventi“, – prisiminė F. Lazauskienė. Neilgai pagyvenusi su anyta, Felomena su vyru persikraustė gyventi į dabartinio bendruomenės pastato antrą aukštą, o tuo metu pirmame aukšte veikė felčerinis punktas. „Taip pragyvenome 7-erius metus, kol 1994 m. persikraustėme į pačių pasistatytus namus“, – tęsė pašnekovė.

Felomena geros širdies. Kaimo žmonėmis ji rūpinasi nuolat. „Tai mano pašaukimas“, – sako aktyvi moteris. „Dirbti paštininke pradėjau netikėtai. Globojau vienišą moterį, kuri dirbo paštininke. Ji man užleido savo vietą, bet konkursą vis tiek teko praeiti“, – prisiminė Felomena. Pirmos darbo dienos pašte F. Lazauskienei buvo sunkios. „Neturėjau vairuotojo pažymėjimo, tad pas gyventojus vykau dviračiu, žiemą ir pėsčiomis, arkliu važiuodavau“, – sakė pašnekovė. Felomena atvira – išmokti vairuoti automobilį privertė gyvenimas ir artimųjų dovana – 50-ojo jubiliejaus proga gautas vairavimo mokyklos dovanų kuponas. F. Lazauskienė yra pavyzdys, kad amžius ne riba naujiems gyvenimo iššūkiams. Vairuoti ji išmoko, ir jau 10-metį pas klientus vyksta automobiliu. Vos tik pradėjusi 2000 metais dirbti, moteris pašto paslaugas teikė Miklusėnų, Užubalių, Butrimiškių, Daugirdėlių kaimų gyventojams. O šiuo metu jau 13-kos kaimų gyventojų laukia Felomenos. „Paštininko darbas per 21-erius metus labai pasikeitė: tapo mobilius su daugiau skaitmeninių technologijų“, – kalbėjo moteris. Jai darbas labai patinka, nors jis atsakingas ir sunkus. Per tiek metų užsimezgęs gyventojų pasitikėjimas, leidžia Felomenai dar labiau padėti žmonėms. „Vyresnio amžiaus gyventojai duoda kortelę, prašo nupirkti ir atvežti maisto, higienos prekių. Kiek galiu tiek padedu“, – sako paštininkė, pridėdama, kad kaimo žmonėms labai reikia socialinių paslaugų. Moteris apgailestauja tik dėl vieno – atvykus pas žmogų, vis mažiau laiko lieka jam. „Ankščiau ilgiau galėdavome bendrauti su žmonėmis. O jie nori bendrauti, pakalbėti, naujienas išgirsti. Dabar laikas labai limituotas“, – kalbėjo Felomena.

Felomeną galima pavadinti Didžiąją Motuše. Be visų veiklų, moteris jau 3 metus globoja vaikus. Tai daugiau nei darbas, tai ištiesta pagalbos ranka ir atvertos namų duris vaikams, kurie nesulaukia tėvų meilės. „Kiek turėjau laikinų globotinių – nesuskaičiuoju“, – sako moteris, dabar turinti ir nuolatinę globotinę Valeriją, prie kurios visa šeima labai prisirišo. „Mergaitė paauglė, gera, nuoširdi, pasitikiu ja“, – sako moteris. „Jeigu aš sustosiu – susensiu“, – šmaikštauja aktyvi pirmininkė. „Mane labai palaiko šeima“, – tęsia Felomena. Su vyru užaugino 3 vaikus: dvi dukras ir sūnų. Viena dukra gyvena Marijampolėje, kita – Kaune. Sūnus – Norvegijoje, bet turi minčių grįžti į Lietuvą. Mieloji Felomena, linkime jums sėkmės ir neišsenkančios sparnuotos energijos, kuri jus lydėtų visur ir visada!

Parengta pagal „Danielius.net” – https://rb.gy/1ms0wj