Tradiciškai ketvirtadienio vakarą globėjai (rūpintojai) nuotoliniu būdu susitiko pasidalinti savo patirtimi, kaip rasti tuos stebuklingus žodžius, kuriais paliestum paauglio širdį… Paauglys – jaunas žmogus, kuris jau užveria svetingas pasakų vaikystės duris, už kurių galėjo pasislėpti bei buvo saugus ir bando prasiskverbti į suaugusiųjų pasaulį, kurio dar nepažįsta, kuris vilioja, bet tuo pačiu ir baugina. Išlaikyti harmoningus, pagarba ir tarpusavio supratimu paremtus santykius tarp paauglių ir tėvų ar globėjų darosi vis sudėtingiau, ypač kai dauguma problemų išryškėja karantino akivaizdoje, kai dauguma veiklų vyksta namuose – sakė Globos centro tarnybos atestuotas asmuo Inga Daugirdienė.
Namuose bendraujant su paaugliu tarpusavio santykiai paaštrėja, nes yra pažeista tėvų ir vaikų santykių hierarchija, prarastas tėvų autoritetas, dialogo trūkumas, kasdieninė abipusė kritika ir pretenzija, susierzinimas ir pyktis, nusivylimas ir nuoskauda, nepasitikėjimas ir abejingumas. Prarastas santykių lengvumas ir džiaugsmas, abipusė pagarba ir bendradarbiavimas – vardija Inga. Paauglystės krizę išgyvenantis žmogus ieško savęs, naujų buvimo ir veikimo būdų, todėl suprantama, kad santykiuose su tėvais ar globėjais atsiranda daugiau įtampos ir konfliktų. Tačiau problema yra kur kas gilesnė ir senesnė, nes šie santykiai atspindi mūsų visuomenės ir joje vyraujančių santykių paveikslą. Globėjai pritaria, kad šiuo laikotarpiu labai svarbu su paaugliu bendrauti, kaip su draugu. Dauguma mano, jog nors ir sunku, bet reikia priekaištus pakeisti į pastiprinimą, palaikymą ir padrąsinimą. Kylant pykčiui ar kitiems stipriems jausmas, siekiant sukontroliuoti situaciją labai gerai yra sakinį pradėti žodeliu „Aš” ir įvardinti, kaip jaučiuosi, pvz. „Aš labai blogai jaučiausi, kai tu negrįžti sutartu laiku”. Labai svarbu išmokti pakeisti ir reikalavimo formą, o jeigu vaikas nenori būti atviras, tuomet reikia nebijoti patiems paatvirauti. Paaugliams ypač svarbus yra jų supratimas ir palaikymas. Viena iš dažniausių klaidų, kuri pasitaiko bendraujant su paaugliais, tai noras kontroliuoti, o juk nereikėtų bijoti, kad jie suklystų, nes tokiu būdu jie mokosi. Jie nėra tobuli, todėl klysti yra normalu. Daug svarbiau yra būti pasiruošus būti šalia, kai jiems būsime reikalingi, nes nėra nieko geriau, kaip žinoti, kad yra žmogus pas kurį gali ateiti, prie kurio gali priglusti ir kuriam gali pasakyti nebijant.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie rado laiko ir dalyvavo šiame kasmėnesiniame globėjų susitikime, diskutavo ir dalijosi savo mintimis bei patirtimis.