Savipagalbos tikslas jau užkoduotas pačiame žodyje – tai pirmiausia pagalba sau. Dažniausiai susiburia bendrą sudėtingą situaciją išgyvenančių asmenų grupė ir dalinasi savo patirtimis, emocijomis, suvokimais – šitaip žmonės turi galimybę išsisakyti, išgirsti kitus, sulaukti palaikymo ir savyje rasti resursų įveikti emociškai sunkias būsenas.
Grupėje padedama išbūti su šia situacija. Žmonės susirenka tam, kad gautų ir suteiktų vieni kitiems palaikymą. Ši sąlyga padeda kiekvienam dalyviui lengviau išreikšti savo problemą ir iš kitų išmokti tinkamų, gerų būdų, kaip būti su pakitusia gyvenimo situacija. Pasidalindami su kitais, grupės dalyviai patys gauna papildomos jėgos iš grupės.
Galima išskirti tokius svarbiausius savitarpio pagalbos grupių tikslus:
* emocinė parama – tai laisvė išreikšti savo jausmus, sumažinti atskirtį per artumo su kitais patyrimą;
* socialinė parama – tai drąsa prisitaikyti grupėje, išeiti iš savo kiauto, dalintis skirtingais kančios išgyvenimais. Sąmoningas atsivėrimas tokiam skirtingumui skatina gebėjimą duoti ir gauti;
* informacijos suteikimas – tai pasidalinimas skirtingomis gyvenimo pamokomis, skirtingais požiūriais į tą pačią problemą, kolektyvinėmis idėjomis apie sprendimo būdus;
* pasitikėjimo savimi atstatymas ir savo gyvenimo kontrolės jausmo atgavimas – tai didėjantis pasitikėjimas savimi, pasireiškiantis sugebėjimu būti su kitais, galėjimas vėl tikėti savimi ir atstatyti norą gyventi. Aktyvus dalyvavimas grupėje grąžina žmogui kompetencijos jausmą, svarbumą ir savęs pajautą, atgaivina žmonių gebėjimą įžvelgti savo pačių resursus po ištikusios krizės.