Vaikų žemė
Autorius: Justinas Marcinkevičius

Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
nesvarstydami – kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes esame suaugę,
o vieni mes irgi kaip vaikai.

Ginkime ir saugokime kiekvieną vaiką nuo patyčių, pykčio, smurto, prievartos. Leiskime jiems augti, patirti, pažinti, tyrinėti, džiaugtis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *