Ketvirtadienio vakarą įvyko, jau antrasis šiais metais nuotolinis globėjų (rūpintojų) susitikimas prie arbatos puodelio. Į šį savipagalbos grupės susitikimą Facebook’e Messenger’io vaizdo skambučio pagalba pakvietė Globos centro tarnybos atestuotas asmuo Inga Daugirdienė.Nuotolinio pokalbio metu buvo kalbėta apie tai, jog vaiką moko ne bausmės, bet pasekmės. Augindami vaikus nuolatos susiduriame su jų nenoru mokytis, atsikalbinėjimu, kai reikia atlikti namų ruošos darbus, netinkamu elgesiu venų su kitais. Daugelis suaugusiųjų vis dar tiki, kad tokiose situacijose vaikams būtinos bausmės. Vieni bausmėmis laiko daiktų atėmimą, mėgstamų veiklų apribojimą (jeigu neklausysi – negausi kompiuterio), kiti – priverstinį atsitraukimą (tu nemoki elgtis, ir mes išeinam). Kartais nutinka ir taip, kad ypač susierzinus bausme tampa fiziniai veiksmai – išvarymas, pastūmimas, trenkimas (dabar žinosi, kaip man skauda, kai tu spardaisi). Stengdamiesi auklėti vaikus mes lyg ir žinome, kad vaikai turi susidurti su pasekmėmis, tačiau kai ateina laikas tas pasekmes taikyti, griebiamės tos, kuri greičiausiai ateina į galvą, ir kuri tikrai „pamokys“ vaiką. Norint, jog pasekmių taikymas būtų sėkmingas, turime laikytis trijų pagrindinių pasekmių taikymo taisyklių:
* Pasekmės turi būti susijusios.
* Pasekmių pateikimas turi būti pagarbus.
* Pasekmės turi būti pagrįstos ir tinkamos.
Svarbu nepamiršti, jog tokiais pačiais principais turėtume taikyti susijusias, pagarbias bei pagrįstas pasekmes ir už tinkamus vaiko poelgius. Juk auklėdami vaikus siekiame, kad užaugę jie būtų savarankiški, pareigingi, pasitikintys savimi ir gebantys atrasti sprendimus įvairiose situacijose. Kadangi šios savybės yra ugdomos, todėl vienas iš būdų tai daryti – leisti vaikui patirti natūralias jo veiksmų pasekmes. Nuoširdžiai dėkojame dalyvėms, kurios reagavo, dalijosi savo patirtimi bei nuomone.